velėnpelkė

velė́npelkė sf. (1) J.Jabl(ž.); VŽ1905,17 durpinė pelkė: Velė́npelkių šienas nė driežgegužių verčio[je] nestova Šts. Tokių pat radinių prikasė paskiau žmonės ir kitose pelkėtose vietose ir velėnpelkėse J.Jabl.